Laukiame dienos, kada katalikai ir rytų asirai galės švęsti prie to paties Altoriaus, pasakė popiežius Pranciškus Asirų metropolitui Meelis Zaia, kurį priėmė penktadienį Vatikane kartu su Mišrios katalikų Bažnyčios ir Rytų asirių Bažnyčios teologinio dialogo komisijos nariais. Penktadienį mišrios komisijos atstovai pasirašė bendrą deklaraciją apie sakramentinį gyvenimą. Pamatinę bendrą deklaraciją apie Įsikūnijimą abi Bažnyčios pasirašė 1994 metais. Bendra deklaracija apie Bažnyčią dar rengiama. Naujo bendro pareiškimo pasirašymas teikia dar didesnių vilčių, kad teologinis dialogas priartins labai laukiamą palaimintą dieną, kai galėsime aukoti Mišias prie vieno Altoriaus, būdami pilnutinėje vienybėje, sakė popiežius Pranciškus.
Popiežius kalboje atkreipė dėmesį į vieną naujos bendros deklaracijos aspektą. Joje atkreiptas dėmesys į Žegnonę, Kryžiaus ženklą, kaip apie akivaizdų visų sakramentinių apeigų vienybės simbolį. Pasak popiežiaus, tai labai graži mintis, nes Prisikėlęs Nukryžiuotasis yra mūsų išgelbėjimas ir mūsų gyvybė: iš šlovingo Kryžiaus užgimsta viltis ir taika, iš jo trykšta mūsų aukojamų šventųjų slėpinių vienybė, taip pat tarp mūsų, pakrikštytųjų Viešpaties mirtyje ir prisikėlime, sakė popiežius Pranciškus.
Kai žvelgiame į Kryžių, arba kai žegnojamės, esame kviečiami prisiminti vienybėje su Kristumi patirtus kentėjimus ir būti arti visų, kurie šiandien neša sunkaus kryžiaus naštą, sakė Šventasis Tėvas, drauge atkreipdamas dėmesį į asirų Bažnyčios, kitų krikščioniškų bendruomenių ir daugelio brolių ir seserų Artimuosiuose Rytuose patiriamus persekiojimus ir brutalų smurtą, vykdomą vardan fundamentalistinio ekstremizmo. Šitokios tragiškos kentėjimų situacijos lengviausiai įsišaknija kraštutinio skurdo, neteisingumo ir socialinės atskirties situacijose, kurias didžiąja dalimi sukelia nestabilumas, išorės interesai ir konfliktai, pastaruoju metu sukėlę rimtas stokojimo situacijas, atveriančias tikras kultūrines ir dvasines dykvietes, kuriomis lengva manipuoliuoti ir kurstyti neapykantą, pasakė popiežius, pridurdamas, kad prie to prisideda taip pat smarkaus žemės drebėjimo tragedija pasienyje tarp Irako, kuri yra Asirų bažnyčios gimtinė, ir Irano, kuriame nuo seno gyvena asirų bendruomenės, kaip ir Sirijoje, Libane ir Indijoje.
Šventasis Tėvas prisiminė ir didelį skaičių tikinčiųjų, priverstų išvykti iš savo gimtinių ir migruoti į kitus kraštus, sukeliant naujus uždavinius daug išbandymų patiriančiai diasporai. Popiežius paminėjo integravimosi ir sekuliarizacijos sukeliamus sunkumus, galinčius sukliudyti tradicinio dvasinio paveldo ir net paties tikėjimo išsaugojimą. Esant tokioms aplinkybėmis Kryžiaus ženklas padės atminti, jog Viešpats yra gailestingas, kad niekuomet neapleis savo brolių, kad priima jų žaizdas į savo žaidas. Žegnodamiesi atmename Kristaus žaidas, kurių Prisikėlimas nepanaikino, tačiau pripildė savo Šviesa. Taip pat krikščionių žaizdos, kai yra persmelkiamos gyvojo Jėzaus buvimo ir meilės, tampa šviesiomis, tampa Velykų Šviesa tamsoje skendinčiame pasaulyje. (Vatikano radijas)
